Kompresorius. Protingiausia rinktis vieno kompresoriaus šaldytuvą – tai reiškia, kad šaldytuvas ir šaldiklis yra šaldomi kartu. Šaldytuvai su vienu kompresoriumi turi skirstomąjį vožtuvą. Toks gaminys naudoja mažiausiai energijos ir jį pakankamai patogu naudoti. Be to, šaldytuvai su vienu kompresoriumi sunaudoja mažiau elektros energijos, tyliau dirba, mažiau sveria. Dviejų kompresorių galiūnas taip pat turi savų privalumų: galite atskirai pasirinkti pageidaujamą šaldytuvo ir šaldiklio temperatūrą, vieną kurį visai išjungti, jei nenaudojate. Dviem kompresoriams tenka mažesnė apkrova, kompresoriai yra mažesnio galingumo, todėl atskirai veikia tyliau. Šiuo metu šaldytuvai turi ekranėlius, kuriuose galite matyti esamą šaldytuvo, šaldiklio temperatūrą. Taip pat ją reguliuoti, valdyti šaldytuvą ir šaldiklį jo neatidarius. Ardo “No Frost” šaldytuve su vienu kompresorium, valdymo ekrane galima atjungti šaldytuvą neatjungus šaldymo kameros arba atvirkščiai.

Šaldikliai, gaminantys ledukus, ar filtruojantys vandenį apytiksliai kainuoja po 4400 Lt.

Šaldytuvų suvartojama elektros energija. Nuolat brangsta energetiniai ištekliai, tad protingiausia būtu rinktis ekonomišką šaldytuvą, kuris taupytų elektros energiją. Yra išskiriamos trys pagrindinės energijos suvartojimo klasės: A+, A ir B klasė. Rečiau, bet taip pat pasitaiko ir klasių nuo C iki G. Jos vadinamos energijos rijikėmis. Rinkoje jau yra šaldytuvų, priklausančių A++ klasei, tačiau Lietuvoje populiariausi A energijos klasės šaldytuvai ar šaldikliai, kurie vidutiniškai sunaudoja 400 kWh elektros energijos. Teigiamas poveikis elektros energijos sąnaudoms pastebimas tik tuomet, kai įsigyjamas šaldytuvas yra A++ energijos klasės arba A+ klasės kuri yra 25 proc. efektyvesnė už A klasės šaldytuvus. Kita vertus, prabangos klasei priskirami A+ energijos klasės šaldytuvai apytiksliai 300-500 Lt brangesni už A klasės šaldytuvus, tačiau pigesnieji šaldytuvai (iki 1500 Lt) tokio didelio kainų skirtumo neturi -jį sudaro nuo 50-100 Lt.

Ledo gabaliukai. Ledas iš karto į stiklinę – ši šaldiklio funkcija garantuoja, kad ledukai šaldiklyje niekada nesibaigs, mat sistema vandeniu    aprūpinama   automatiškai, nes yra prijungta prie vandentiekio. Iki šiol panaši ledo gaminimo įranga buvo integruota tik į amerikinio tipo dviejų durų šaldytuvus, kurie dėl savo matmenų sunkiai tilptų standartinio dydžio virtuvėje. Naujasis šaldiklis tėra 60 cm pločio, ledukų gaminimo įranga užima tik 13L šaldiklio talpos, o pagaminti gali iki 1 kg ledo per parą, greitojo šaldymo režimu – net 1,6 kg. Ledukai nesulimpa, nes yra įdiegta sistema, kuri juos maišo.

Naujuose “Bosh” ir “Siemens” šaldytuvų šaldikliuose gali būti integruoti akumuliatoriai, kurie yra patogūs dažnai keliaujantiems. Akumuliatoriai nuolat būna šaldytuve, tad bet kada prisireikus kelioninio šaltkrepšio, juos galima pasiimti su savimi. Tereikia įsigyti minimaliai šilumai laidų krepšį, kuriame akumuliatorius išliks šaltas apytiksliai 15 valandų.

Vandens atsargos. “Electrolux” rinkai pateikė ir europietiškų matmenų (gylis ir plotis po 60 cm) šaldytuvą, galintį aprūpinti atvėsintu ir filtruotu gazuotu arba negazuotu vandeniu. Šaldytuvas pasipildo savo vandens rezervuarą, kadangi yra sujungtas su vandentiekiu. Per dieną galima išfiltruoti ir atvėsinti iki 20L vandens. Filtravimo sistema išvalo vandenį nuo chloro, rūdžių ir kitų nuosėdų, pagerina vandens skonį ir išvaizdą. Šia įranga filtruojamas vanduo yra pigesnis nei išpilstytas į butelius. Be to, suvartojama mažiau plastikinės taros, todėl mažiau kenkiama aplinkai.

Šaldytuvo klimato klasės. Kad šaldytuvas tinkamai saugotų produktus svarbu pasirūpinti ir kokioje temperatūroje stovi jis pats. Kitaip tai vadinama šaldytuvo klimato klasėmis, kurių išskiriamos keturios: SN (žemesnė už įprastinę), N (įprastinė), T (tropinė) ir ST (subtropinė).

Klimato klasės nustato aplinkos, kurioje šaldytuvas ar šaldiklis veikia optimaliausiai, temperatūros ribas. SN klasės gaminys veikia 10-32°C, N klasės – 16-32°C temperatūroje. T ir ST klasės šaldytuvai geriausiai veikia atitinkamai 18-36°C ir 18-43°C temperatūroje. Šaldytuvai gali veikti ir žemesnėje nei 18°C, tačiau tokiu atveju jų pajėgumas bus mažesnis, o elektros energijos suvartojama daugiau, siekiant palaikyti stabilią temperatūrą. Šios klimato klasės būdingos visiems Lietuvoje pardavinėjamiems šaldytuvams ir turi būti nurodomos šaldytuvo instrukcijoje.

Šaldytuvo dizainas. Mados egzistuoja net ir buitinės technikos pasaulyje. Šiuo metu madingi pilkos, nerūdijančio plieno bei juodos spalvos šaldytuvai. Juodos spalvos šaldytuvai pamėgti derinti su baltais virtuvės baltais – tai kuria prabangos įspūdį. Ieškantys ko nors originalaus ras iš ko pasirinkti – šaldytuvų gamintojai, siūlo nestandartinius, spalvotus šaldytuvus. Žinoma, dizainas turi įtakos kainai – pavyzdžiui, tokio pat tipo baltas šaldytuvas yra gerokai pigesnis už nerūdijančio plieno šaldytuvą. Jeigu renkatės į virtuvės baldus integruojamą šaldytuvą, tuomet jo dizainu rūpintis neteks (čia svarbu paminėti, kad integruojami šaldytuvai yra brangesni bei ne tokie talpūs palyginti su įprastais). Naudinga yra ir durų atidarymo krypties keitimo galimybė, kurios privalumus savo naujesniuose modeliuose siūlo išbandyti praktiškai visi gamintojai. Tai patogu, kai reikia išsitekti mažesnės virtuvės erdvėje, arba kai šaldytuvas stovi greta durų, kitos judresnės vietos.

Pavėsinės atlieka keletą funkcijų. Tačiau pagrindinė ir svarbiausia – rekreacinė ( poilsio). Palankiu metų laiku ir po darbo gera pailsėti pavėsinėse. Priklausomai nuo šeimininko ir jo šeimos narių išprusimo , polėkio pagaliau nuo išsilavinimo, pavėsinės funkcijos gali išsiplėsti, ji tampa ne tik poilsio, bet kartu ir kūrybos vieta, nes graži ir rami aplinka nuteikia žmogų optimistiškai, nuotaikingai.

Pavėsinė – vertikalus sodybos akcentas – kartu su pastatais ir želdiniais visada turi sudaryti darnų ansamblį, tada ji atlieka ir dekoratyvinę estetinę funkciją. Ji labai pagyvina sodybos kraštovaizdį ir suteikia įvairovės.

Išvardytos funkcijos rodo, kad tikslingai kuriant pavėsines, be estetinio pasitenkinimo, galima turėti ir praktinės naudos.

Lietuvoje seniau pavėsinės buvo statomos įvairiose sodų vietose, bet dažniau arčiau vadinamojo švariojo kiemo. Tačiau ir anksčiau, ir dabar nekreipiamas dėmesys į pavėsinės dydį ir sodybos plotą, ji dažnai nesudaro harmonijos su reljefu ir sodo stiliumi. Dažnokai pavėsinės statomos tarp medžių ir šie uždengia ją iš visų pusių. Tokia pavėsinė blogai vėdinasi, visada yra prieblandoje ir žmogus jaučiasi izoliuotas nuo aplinkos. Toks vietos parinkimas labai abejotinas.

Pavėsinė, suderinta su pastatais, įsilieja į sodo erdvę, ją papildo ir praturtina. Toks jos ryšys būtinas, nes be aplinkos jungtie ji atrodytų labai vieniša. Namo ir pavėsinės kompozicija turi būti vieninga. Kaip ir terasa, pavėsinė jungia namą su sodu, ji lydi mus nuo vartų iki namo durų, nuo terasos iki poilsio aikštelės.

Pavėsinę reikia statyti gražiausioje ir aukščiausioje vietoje, kad iš jos matytųsi aplinkos kraštovaizdis ir gražūs sodo fragmentai. Jei pavėsinė pastatyta taip, kad matomi nepageidaujami vaizdai, tą pusę galima apsodinti krūmais: forzicijomis, lanksvomis, alyvomis, jazminais, hortenzijomis arba vijokliais. Pasaulio Šalių atžvilgiu pavėsinę statyti tikslinga vakarų, pietvakarių, arba rytinėje namo pusėje, arčiau ar toliau nuo namo, tačiau kartais patogu, kai ji yra netoli virtuvės, tada pavėsinėje vasara galima papietauti, pavaišinti svečius. Pavėsinę statyti toli nuo namo netikslinga, nebent jos numatytos dvi, vieną galima statyti toliau. Kai sodyba didelė, pavėsinę tikslinga statyti prie pagrindinio tako arba prie takų susikirtimo.