Pavėsinių funkcijos
Pavėsinė – viena mėgstamiausių senųjų sodų ir parkų statinių. Dažnai ji dar vadinama pergole arba altana. Tai nedidelis parko, sodo arba sodybos statinys, poilsiui arba nuo saulės ar lietaus pasislėpti, didesnėse galima rengti pramogas, o uždaros žiema ir rudenį gali būti sandėlio lauko baldams arba kitokiems daiktams sudėti.
Pavėsinės atlieka keletą funkcijų. Tačiau pagrindinė ir svarbiausia – rekreacinė ( poilsio). Palankiu metų laiku ir po darbo gera pailsėti pavėsinėse. Priklausomai nuo šeimininko ir jo šeimos narių išprusimo , polėkio pagaliau nuo išsilavinimo, pavėsinės funkcijos gali išsiplėsti, ji tampa ne tik poilsio, bet kartu ir kūrybos vieta, nes graži ir rami aplinka nuteikia žmogų optimistiškai, nuotaikingai.
Pavėsinė – vertikalus sodybos akcentas – kartu su pastatais ir želdiniais visada turi sudaryti darnų ansamblį, tada ji atlieka ir dekoratyvinę estetinę funkciją. Ji labai pagyvina sodybos kraštovaizdį ir suteikia įvairovės.
Išvardytos funkcijos rodo, kad tikslingai kuriant pavėsines, be estetinio pasitenkinimo, galima turėti ir praktinės naudos.
Lietuvoje seniau pavėsinės buvo statomos įvairiose sodų vietose, bet dažniau arčiau vadinamojo švariojo kiemo. Tačiau ir anksčiau, ir dabar nekreipiamas dėmesys į pavėsinės dydį ir sodybos plotą, ji dažnai nesudaro harmonijos su reljefu ir sodo stiliumi. Dažnokai pavėsinės statomos tarp medžių ir šie uždengia ją iš visų pusių. Tokia pavėsinė blogai vėdinasi, visada yra prieblandoje ir žmogus jaučiasi izoliuotas nuo aplinkos. Toks vietos parinkimas labai abejotinas.
Pavėsinė, suderinta su pastatais, įsilieja į sodo erdvę, ją papildo ir praturtina. Toks jos ryšys būtinas, nes be aplinkos jungtie ji atrodytų labai vieniša. Namo ir pavėsinės kompozicija turi būti vieninga. Kaip ir terasa, pavėsinė jungia namą su sodu, ji lydi mus nuo vartų iki namo durų, nuo terasos iki poilsio aikštelės.
Pavėsinę reikia statyti gražiausioje ir aukščiausioje vietoje, kad iš jos matytųsi aplinkos kraštovaizdis ir gražūs sodo fragmentai. Jei pavėsinė pastatyta taip, kad matomi nepageidaujami vaizdai, tą pusę galima apsodinti krūmais: forzicijomis, lanksvomis, alyvomis, jazminais, hortenzijomis arba vijokliais. Pasaulio Šalių atžvilgiu pavėsinę statyti tikslinga vakarų, pietvakarių, arba rytinėje namo pusėje, arčiau ar toliau nuo namo, tačiau kartais patogu, kai ji yra netoli virtuvės, tada pavėsinėje vasara galima papietauti, pavaišinti svečius. Pavėsinę statyti toli nuo namo netikslinga, nebent jos numatytos dvi, vieną galima statyti toliau. Kai sodyba didelė, pavėsinę tikslinga statyti prie pagrindinio tako arba prie takų susikirtimo.